išdaigoti — išdaigóti vksm. Katė̃ viščiukùs išdaigójo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdaigoti — tr. apmušti: Paimsiu pagalį ir apdaigosiu aš ją Rm. Apdaigojo vaiką amžinai (akį išmušė) Lp. daigoti; apdaigoti; išdaigoti; nudaigoti; pradaigoti; pridaigoti; uždaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaignoti — žr. išdaigoti: 1. Kai sūnus paėmė, tai visą ką išdaignojo Trgn. 2. refl. Visi buteliai išsidaignojo Lkm. daignoti; išdaignoti; nudaignoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nudaigoti — tr. 1. nugalabyti, nužudyti: Boba norėjo nudaigoti savo diedą, o merga kūdikį, t. y. nutrotyti J. Kažin kas mūs antuką nudaigojo ir balon įmetė? Rdm. Vaina mano sūnelį nudaigojo Nč. Pagausi klėtyje arba žirgų tvarte, – nudaigoki kaip šunį V.Piet … Dictionary of the Lithuanian Language
pradaigoti — tr. išmėtyti, praleisti: Kiek ji pradaigojo, aš nežinau Gs. daigoti; apdaigoti; išdaigoti; nudaigoti; pradaigoti; pridaigoti; uždaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pridaigoti — tr. primušti: Palaukš, aš tave pridaigosiu! Pg. daigoti; apdaigoti; išdaigoti; nudaigoti; pradaigoti; pridaigoti; uždaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
uždaigoti — tr. Rm užmušti: Bernus vantom aždaigotum Dglš. daigoti; apdaigoti; išdaigoti; nudaigoti; pradaigoti; pridaigoti; uždaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language